Sarios girininkija

Sarios girininkija
Girininkijos bendras plotas – 3703 ha, mišku apaugęs plotas 3571,0 ha. Iš jų : 2522 ha valstybinės reikšmės miškai, 1032 ha - privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui.
Girininkijos teritorija suskirstyta į 54 kvartalus ir 1328 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas 49,0 ha, taksacinio sklypo – 2,0 ha.
Girininkijos miškuose dominuoja spygliuočių medynai, sudarydami 89,2% viso medyno ploto. Vyraujanti medžių rūšys – pušis, beržas, eglė, mažiau yra juodalksnio. III ir IV grupių miškuose vyrauja pusamžiai medynai, sudarydami – 59 % visų medynų ploto, jaunuolynai, sudaro 22 %, brandūs ir perbrendę medynai - 10 %, pribręstantys – 9 %.
Girininkijoje yra 4 didesni ežerai : Acintas, Aklutis, Juodasis, Perūnas. Bendras kelių ilgis yra 74 km kelių (valstybinės reikšmės miškuose – 49 km). 100 ha miško ploto tenka 1,6 km kelių (valstybinės reikšmės miškuose – 1,9 km) kelių.

Saugomos teritorijos
Bendras saugomų teritorijų miškų (miško žemė) ir miškų su apribotu ūkiniu režimu (įvertinant persidengimą) plotas girininkijoje – 729 ha. Sarios girininkijos teritorijoje yra du draustiniai, tai Perūno telmologinis, Žeimenos ichtiologinio dalis. Šie draustiniai užima 687,4 ha. Ketvirtos grupės t. y. ūkinių miškų yra 1556,5 ha. Taip pat yra dvi buveinių apsaugai svarbios teritorijos: Acinto ir Perūno pelkė (čia saugoma: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 91D0 Pelkiniai miškai) bei Sarios upė (saugoma mažoji nėgė ir paprastasis kūjagalvis). Be to, išskirtos 9 kertinės ir potencialios kertinės miško buveinės, kurios užima 17,98 ha ir registruoti RK objektai: paukščių perimvietės – 1, augalų radvietės – 4.
Girininkijos teritorijoje peri šie paukščiai: juodasis gandras, gervės. Girininkijos teritorijoje yra kurtinių ir tetervinų tuokvietės. Nemažai girininkijos teritorijoje ir retų augalų: statusis atgiris, aukštoji ir dėmėtoji gegūnės, vėjalandė šilagėlė, dvilapis purvuolis.

Gamtos paveldo objektai
Tai pavieniai stambūs medžiai: Laužėnų ąžuolas ir Laužėnų liepa.

Laužėnų ąžuolas
Plačiašakis ąžuolas, kurio aukštis 29 m, apimtis – 5,44 m. Auga Laužėnų kaimo pakraštyje, netoli storakamienės liepos, pamėgtas baltų tikėjimą išpažįstančių romuviečių. Jo kamiene iki šiol likusios kulkų žymės. Pasakojama, kad ąžuolas stovėjęs ant aukštos kalvos, nuo kurios buvo galima greitai apžvalgyti apylinkes ir kartu ji būdavusi gera priedanga nuo kulkų. Netoli Laužėnų ąžuolo vykę tarybinių karių mūšiai su hitlerininkais. Jų metu kulkos ir sužalojusios medį. Tačiau daug matęs, daug patyręs ąžuolas iki šiol žaliuoja...

Laužėnų liepa
Galingas medis, augantis netoli Laužėnų ąžuolo. Liepos aukštis 29 m, apimtis – 4,44 m. Medis turi vieną stambų kamieną, iš kamieno pagrindo auga atžalos. Yra ertmių kamieno pagrinde ir paviršiaus pažeidimų lajoje. Medis jau viršijo gamtinę brandą, bet yra puikios būklės.

Kultūros paveldo objektai
Tai Antasarės, Popeliškės, Sarių Laukių ir Melagėnėlių pilkapynai, po valakų reformos iš akmenų sukrauta Pakarvinės ir Laužėnų kaimų ribos siena.

Antasarės pilkapynas (A13)
Yra apie 1,7 km. į šiaurės vakarus nuo Antasarės kaimo, 0,35 km į vakarus nuo Popeliškės I viensėdžio ir 0,1 km į šiaurės rytus nuo Sarios dešiniojo kranto. Pilkapynas randasi Sarios g., Melagėnų miško 33 kvartalo pietrytiniame pakraštyje. Anksčiau buvo 2 pilkapių grupės : vakarinėje grupėje 15, rytinėje 36. 1894 m F.Pokrovskis ištyrė 7 pilkapius. Duobėse po sampilu ir ant pagrindo rado griautinius kapus. Viename pilkapyje buvo rasti žirgo griaučiai, kituose degintiniai žmonių kapai. Griautiniai žmonių kapai – V – VI a., degintiniai – VII – VIIIa. Radiniai laikomi Maskvos istorijos ir Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuose. Šiuo metu pilkapyne yra 4 pilkapiai, išsidėstę nuo 1 iki 7 – 15 m atstumu vienas nuo kito. Jų sampilai 6-7 m skersmens, 0,3 - 0,4 m aukščio, sulėkštėję, viename pastebimi vainiko akmenys. 1993 m. pilkapius žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.

Melagėnėlių pilkapynas (A1086P)
Yra apie 2,3 km į pietus nuo kaimo, 1,6 km į pietvakarius nuo kelio Švenčionėliai – Sariai, 0,95 m į šiaurės rytus nuo Ilgojo ežero, apie 0,5 km į pietvakarius nuo kelio į Pakarvinę, Sarios girininkijos 17/21 kvartaluose abipus kvartalinės linijos. Pilkapyne 7 pilkapiai, išsidėstę pakilumėlėje. Pilkapiai nutolę vienas nuo kito 4 – 10 m atstumu. Sampilai 8 – 14 m skersmens, 0,5 – 1,5 m aukščio. Mažesniųjų sampilų pagrindus juosia akmenų vainikai. Didžiojo pilkapio sampilą supa duobės. Pilkapynas I tūkst. vidurio – II tūkst. pradžios. 1990 žvalgė Istorijos institutas.

Poilsiavimo galimybės girininkijos teritorijoje
Įrengtos 3 atokvėpio vietos ir 2 poilsiavietės. Dvi atokvėpio vietos įrengtos prie kelių, o viena prie Sarios upės. Poilsiavietės įrengtos prie Perūno ir Juodojo ežerų.