
MIŠKO PRIEŽIŪROS IR
ATSKIRŲ ŪKINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO ĮKAINIAI
VĮ ŠVENČIONĖLIŲ MIŠKŲ
URĖDIJOJE
VĮ ŠVENČIONĖLIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS SĖJINUKŲ BEI
SODINUKŲ KAINORAŠTIS NUO 2009-03-19.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdija įkurta 1939
metų lapkričio 1 dieną. Dabartinė teritorija suformuota pokario metais
iš Labanoro miškų urėdijos ir kitų teritorijų miškų. Švenčionėlių
miškininkų puoselėjami miškai nusidriekia rytine Lietuvos dalimi
dviejų savivaldybių Švenčionių (98 %) ir Molėtų (2 %)
teritorijomis. Bendras urėdijos teritorijos plotas 69 tūkst. ha,
iš jų 42 tūkst. ha yra valstybinės reikšmės miškai.
Urėdijos teritorija suskirstyta į 14
girininkijų : Adutiškio, Antaliedės, Antanų, Aukštagirio, Gelednės,
Januliškio, Labanoro, Lakajos, Modžiūnų, Pasiaurės, Prūdiškės,
Sarios, Švenčionių ir Žeimenos. Vidutinis bendras girininkijos plotas
4943 ha, vidutinis girininkijos valstybinių miškų plotas 3016 ha.
Visi miškai padalinti į 1806 kvartalus. Vidutinis kvartalo plotas 38,3
ha.
Valstybinės reikšmės miškai sudaro 61 %,
privatūs 19 % ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti miškai - 20 % viso
urėdijos miškų ploto.
Saugomos teritorijos ir kiti miškai,
kuriuose apribota ūkinė veikla urėdijos valstybiniuose miškuose užima 70
%. Dalis urėdijos miškų priklauso Labanoro, Sirvėtos regioniniams
parkams. Urėdijos teritorijoje yra 2 rezervatai bei 40 įvairios
paskirties draustinių. Urėdijoje yra steigiamas europinės svarbos
saugomų teritorijų tinklas NATURA 2000, jau patvirtinti Adutiškio
Guntauninkų ir Gelednės miškų poligonai. Inventorizuotos 205 kertinės
miško buveinės.
Urėdija gali pasididžiuoti turtinga
biologine įvairove. Čia gyvena per 40 žinduolių, per 170 paukščių, auga
per 700 augalų rūšių. Dalis minėtų augalų bei gyvūnų rūšių yra
Raudonosios knygos bei europinės svarbos. Urėdijos miškuose galite
išvysti erelį žuvininką, vapsvaėdį, kurtinį, gervę, juodąjį gandrą.
Turtingi urėdijos miškai uogomis ir grybais.
Per urėdijos teritoriją teka viena iš
gražiausių Lietuvos upių Žeimena. Be jos, dar 9 upės ir upeliai
ilgesni nei 10 km. Vandens skaidrumu akį traukia 218 tyvuliuojančių
ežerų (bendras plotas 2580 ha).
Urėdijos miškuose vyrauja pušynai - 79,4
%, eglynai, beržynai sudaro po 9 %, netolygiai išsidėstę drebulynai,
juodalksnynai, baltalksnynai. Bendras urėdijos miškingumas yra 54,1 %.
Miškai išsidėstę netolygiai. Miškingiausia yra vakarinė teritorijos
dalis, kur susitelkęs Labanoro girios miškų masyvas, sudarantis per 61 %
visų urėdijos miškų. Mažiausiai miškinga centrinė urėdijos teritorijos
dalis.
2003 metų pabaigoje urėdijos miškus
sertifikavo NEPCon kompanija. 2004 m. rugsėjo mėnesį urėdijai įteiktas
sertifikatas. 5% urėdijos valstybinių miškų sudaro (gamtiniai rezervatai
ir kertinės miško buveinės) kur nevykdoma jokia ūkinė veikla ir ištisus
metus netrikdoma miško gyventojų ramybė.
Urėdijos miškuose kasmet atliekama
sanitarinių apsaugos priemonių 1500 2000 ha plote. Tam išleidžiama
apie 70-120 tūkst. Lt.
Urėdijos miškuose kasmet vidutiniškai
kyla 16 gaisrų, sausomis vasaromis - iki 60 miško gaisrų. Vidutinis
vieno gaisro plotas (skaičiuojant nuo 1972 m) 0,49 ha. Urėdijoje
yra 6 gaisrų stebėjimo bokštai, 4 priešgaisriniai automobiliai, 1
nešiojamas motosiurblys Kas metai priešgaisrinei apsaugai skiriama
150-200 tūkst. Lt.
Per pastaruosius metus miškų urėdijai
buvo leidžiama kasmet iškirsti apie 120 tūkst. m3 medienos.
Bendras medienos prieaugis 215 tūkst. m3. Perspektyvoje miško
kirtimų apimtys padidės maždaug 6 %. Urėdijoje vienam gyventojui
tenka 2,3 ha miško ir 508 m3
medienos. Šalies gyventojui tenka - 0,57 ha miško ir 106 m3
medienos.
Per metus urėdija pagamina ir parduoda
33,5 tūkst. m3 rąstų, 34,8 m3 taros
medienos, 19,8 m3
popiermedžių. Medieną kerta rangovų įmonės (90%). Mediena iš biržių
išvežama urėdijos technika (80%).
Poilsiui ir turizmui urėdijos teritorijoje yra 50 stovyklavietės, poilsiavietės ir atokvėpio vietos,
o išviso urėdijos prižiūrimų rekreacinių objektų yra 58.
Kasmet jų įrengimui, priežiūrai urėdija skiria apie 120 tūkst. Lt.
Urėdijoje dirba 118 nuolatiniai
darbuotojai. Urėdijos administraciją sudaro 16 darbuotojai. Visi
administracijos darbuotojai, girininkai, jų pavaduotojai yra baigę
aukštąsias, aukštesniąsias mokyklas arba šiuo metu mokosi.
|